Plikledžio iššūkiai: kada traumos pakeliui į ir iš darbo pripažįstamos darbinėmis.

Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius išauga nelaimingų atsitikimų skaičius. Tačiau retas žino, jog pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos nedarbingumo metu priklauso išmoka, siekianti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti.

 Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad atšalus orams ir iškritus sniegui, padidėja nelaimingų atsitikimų darbe bei pakeliui į darbą ir iš darbo tikimybė, todėl siekiant sukurti saugią aplinką būtina į tai atsižvelgti.

 „Į padidėjusias traumų rizikas ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ten, kur žmonės dirba lauke. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu, ant batų užsidedant specialias apsaugas, skirtas saugiam vaikščiojimui ledu, per sniegą ar esant plikšalai. Takeliai ir gatvės darbovietėse turi būti pabarstyti smėliu ar kitaip užtikrintas geras sukibimas tiek važiuojant, tiek einant. Svarbu prisiminti, jog žiemos metu daug laiko tenka praleisti tamsoje, tad svarbu dirbant šalia gatvių dėvėti atšvaitus, įvertinti, kad automobilių stabdymo kelias yra daug ilgesnis“, - sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistė Rita Zubkevičiūtė.

Svarbu prisiminti ir tai, kad LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato, jog draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo.

 Tokiais įvykiais, įskaitant eismo vykius, laikomi nelaimingi atsitikimai, įvykę darbuotojui esant tarp darbo ir gyvenamosios vietos,  ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu bei kitos darbovietės.

„Jei išlaikomos numatytos sąlygos, darbuotojui nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis kompensuojamas nedarbingumas nuo pirmosios dienos, o ligos išmoka siekia 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Tuo tarpu paprasto nedarbingumo metu šis dydis yra mažesnis“, - pasakoja R. Zubkevičiūtė.

 Siekiant, kad nedarbingumas būtų pripažintas įvykiu, įvykusiu pakeliui į arba iš darbo, labai svarbu tinkamai jį fiksuoti:

1. Nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui;
2. Įmonės vadovo įsakymu patvirtinama dvišalė komisija;
3. Komisija raštiškai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, suteikusią medicinos pagalbą darbuotojui, dėl pažymos apie traumos sunkumą;
4. Komisija gauna nukentėjusiojo paaiškinimą;
5. Komisija užpildo N-2 formos aktą. (Kaip užpildyti N-2 formos aktą nurodyta Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose: https://bit.ly/30Sh1Ft; N-2 formą taip pat galima rasti VDI puslapyje https://bit.ly/30UNL0O);
6. Surašius nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos aktą (3 egzemplioriai), vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys įteikia ar išsiunčia: VDI teritoriniam skyriui (papildomai pridedamos patvirtintos tyrimo dokumentų kopijos (darbo sutartis, darbo grafikas ir k.t.); nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui.

Tik VDI perdavus Nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos aktą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nukentėjęs darbuotojas gaus išmoką už nedarbingumo laikotarpį. Nedarbingumas apmokamas nuo pirmos dienos iš privalomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų lėšų.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų. Tyrimo procedūra nurodyta Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose: https://bit.ly/3oYQvm5.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 Nuo Naujųjų darbo užmokestis – tik į banko sąskaitą.

Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas.

 Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo keičiama LR darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalis, joje numatant, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą.

„Pakeitimai įvesti siekiant mažinti šešėlį bei apginti darbuotojų teises. Darbo inspekcija yra gavusi skundų, kai darbuotojai pasirašo esą gauna didesnę sumą, nei realiai jiems išmokama. Vykstant atsiskaitymams grynaisiais tokiu atveju labai sunku apginti darbuotojų teises ir įrodyti, kad darbdavys liko skolingas. Ši tvarka iš esmės eliminuos tokio pobūdžio ginčus“, - sako Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

 Jei iki šiol įmonėje buvo praktikuojama darbo užmokestį išmokėti grynaisiais, darbdaviai turėtų suskubti ir raštu pateikti darbuotojui prašymą nurodyti mokėjimo sąskaitą, į kurią būtų pervedamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos.

 Sudarant naujas darbo sutartis, darbuotojo mokėjimo sąskaita galėtų būti nurodoma darbo sutartyje, tačiau ateity, norint pakeisti sąskaitos duomenis, tektų keisti ir pačią sutartį.

 Darbuotojui atsisakius pateikti savo banko sąskaitą, darbdavys turėtų deponuoti darbuotojui priklausantį darbo užmokestį ir/ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas įmonės sąskaitoje iki kol darbuotojas pateiks mokėjimo sąskaitos rekvizitus.

 „Atkreipiame dėmesį, jog minėtame DK pakeitime nurodoma, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Tai reiškia, jog darbdavys negali pervesti darbo užmokesčio kitam šeimos nariui ar draugui“, - pažymi Š. Orlavičius.

 Vienintelė išimtis, kurią numato naujoji DK tvarka – jūrininkų darbo užmokestis, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

 VDI iformacija