Sveikatos apsaugos ministras priėmė sprendimą pradėti  Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą.

Gegužės mėnesį buvo sudaryta komisija dėl R. Mažeikos galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Išvada ministrui pateikta trečiadienį, birželio 23 d. 

Komisija pateikė siūlymą pripažinti R. Mažeikos darbo pareigų pažeidimus. Įvertinusi visą informaciją, susijusią su ligoninės vadovo veikla, siūlė svarstyti jo atšaukimą iš direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo. 

R. Mažeikos elgesys, susijęs su darbo pareigų atlikimu, sumenkino Respublikinės Šiaulių ligoninės reputaciją, sukėlė tiek dirbančiųjų darbuotojų, tiek ir visuomenėje nepasitikėjimą įstaigos veikla. 

Komisija nustatė, kad ligoninės direktorius padarė darbo pareigų pažeidimus, neužtikrindamas ir netinkamai kontroliuodamas ligoninės vidinius procesus, neužtikrindamas nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirsdamas kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis, toleruodamas ir nesiimdamas efektyvių priemonių psichosocialiniam klimato gerinimui. 

Taip pat komisija atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija gavo informaciją iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su viešaisiais pirkimais sveikatos apsaugos sektoriuje. Šiame tyrime įtariamuoju patrauktas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

Ligoninės direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Darbo sutartį su gydymo įstaigos direktoriumi sudaro ir nutraukia sveikatos apsaugos ministras. R. Mažeika bus supažindintas su tyrimo išvada. Atšaukimo procedūra turi pasibaigti liepos 9 d.

SAM Spaudos tarnyba

Seimas priėmė 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pakeitimus, kuriais buvo patikslintos jo įplaukos, išlaidos ir numatomi lėšų likučiai. Pokyčių poreikį paskatino koronaviruso infekcijos valdymo aktualijos.

Finansų ministerijos atnaujintas ekonominės raidos scenarijus 2021–2024 metams, numatantis spartesnį, nei planuota, ekonomikos augimą, sudarė sąlygas 109 mln. eurų padidinti PSDF biudžeto įplaukas: 72 mln. eurų didinama „Sodros“ administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma, 37,2 mln. eurų – papildomai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos PSDF biudžeto rezervui atstatyti. Iš viso patikslinto PSDF biudžeto įplaukas sudaro beveik 2,6 mlrd. eurų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) teigimu, patikslinti PSDF biudžetą prireikė išaugus lėšų, reikalingų medicinos įstaigų darbuotojų, dirbančių su Covid-19 liga sergančiais pacientais, padidinto darbo užmokesčio kompensavimo poreikiui. 2021 m. biudžete šiam tikslui buvo numatyta 45,6 mln. eurų. Tačiau jie buvo panaudoti kur kas anksčiau – pastaruoju metu šiam tikslui buvo naudojamos PSDF rezervo pagrindinės dalies (37,2 mln. eurų) lėšos. 2021 m. birželio 22 d. duomenimis, be planinių 45,6 mln. eurų, iš pagrindinės PSDF rezervo dalies minėtoms kompensacijoms jau išleista  30,7 mln. eurų. Taigi, išaugusios  PSDF biudžeto įplaukos ir dalies išlaidų perskirstymas leis 37,5 mln. eurų padidinti planines lėšas, reikalingas gydymo įstaigų padidintiems darbuotojų, dirbančių su sergančiaisiais COVID-19 liga, atlyginimams kompensuoti ir atstatyti panaudotą PSDF biudžeto rezervą.  

VLK primena, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnės mėnesio algos mokamos vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu.

Visoje Lietuvoje antrasis karantinas buvo įvestas 2020 metų lapkričio 7 dieną, spalį jis galiojo tik atskirose savivaldybėse. Per šį laikotarpį gydymo įstaigų darbuotojų padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti iš PSDF jau pervesta 86 mln. eurų – gerokai daugiau nei buvo numatyta. 

Pirmojo karantino metu 2020-ųjų kovo-birželio mėnesiais kompensuojant gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas, iš PSDF rezervo sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš viso buvo skirta 24,5 mln. eurų arba vidutiniškai po 7,6 mln. eurų kas mėnesį. Antrojo karantino metu mėnesio lėšų poreikis šiam tikslui gerokai išaugęs ir vidutiniškai lapkričio– balandžio mėnesiais siekė 13,8 mln. eurų. 

PSDF biudžeto korekcijos užtikrins, kad karantino metu gydymo įstaigų darbuotojams už jų darbą su sergančiaisiais Covid-19 liga ir toliau laiku būtų mokami padidinti atlyginimai.  

VLK informacija

2021 01 13 d. į Valstybinę ligonių kasą ( toliau - VLK)  kreipėsi ekonomistas ir duomenų mokslininkas Justas Mundeikis dėl kaupiamų duomenų, reikšmingų įvairiems socialiniams partneriams, pateikimo. Kreipimesi teiktos konstruktyvios pastabos sklandžiam sektoriaus stebėjimui ir vertinimui užtikrinti.
Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS) reiškia palaikymą teiktiems siūlymams. 
2021 02 10 buvo gautas atsakymas (Nr. 4K-1289), kuriame nurodyta, kad “įvertinę Jūsų pateiktus pasiūlymus, padidinsime VLK tinklapyje skelbiamos informacijos apimtį - 2021 m. ASPĮ gydytojų bei slaugytojų vidutinio darbo užmokesčio duomenis skelbsime kas mėnesį.” Iš šio atsakymo matome, kad nebuvo atsižvelgta į didžiąją dalį prašymų, be to, iki šiol neviešinama ir žadėtoji statistika.

Todėl 2021.06.23 d. pakartotinai kreipėmės, raštas į VLK, raštas čia: dėl ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio statistikos pateikimo su prašymu paaiškinti:

1. Apie priežastis, dėl kurių vis dar nepaviešinta žadėtoji statistika;
2. Apie kliūtis, neleidžiančias pilnai įgyvendinti anksčiau pateiktų prašymų;
3. Apie numatomą datą, kuomet bus paskelbti visi pagal VLK įsipareigojimą numatyti mėnesiniai duomenys, sukaupti nuo pat duomenų rinkimo pradžios (2015 metų).