UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą lapkričio 8 d. pradėti neterminuotą streiką.

Balsavime dėl streiko dalyvavo 769 nariai; 2 biuleteniai buvo sugadinti; 747 nariai (97 proc.) balsavo „už“ streiką, 20 narių – „prieš“.

Spalio 19 d. profesinė sąjunga Vilniaus miesto savivaldybei ir bendrovei įteikia įspėjimą apie būsimą neterminuotą streiką. Abi pusės per tris darbo dienas turės suderinti, kaip teikti viešojo transporto paslaugą streiko metu.

Profsąjunga reikalauja 10 proc. kelti atlyginimus darbuotojams, sustabdyti esamų darbo ir socialinių standartų bendrovėje bloginimą, kolektyvinėje sutartyje numatyti darbo apmokėjimo sistemą, kaip nurodo Darbo kodeksas, gerinti kitas sąlygas, pavyzdžiui, užtikrinti galimybę pasinaudoti pietų pertrauka.

Visi reikalavimai – balsavimo dėl streiko paskelbimo biuletenyje.

Primename, kad rugsėjo mėnesį protestuodami darbuotojai prie bendrovės savininkės – Vilniaus miesto savivaldybės praleido beveik dvi savaites. Tąsyk Vilniaus meras Remigijus Šimašius nesiteikė pabendrauti su žmonėmis, nepasidavė jis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės įkalbinėjimams aplankyti protestuojančius darbuotojus.

Naujausia tarptautinių profesinėms sąjungoms aktualių naujienų santrauką internetiniame puslapyje: https://www.lpsk.lt/2021/10/14/tarptautines-profesiniu-sajungu-naujienos-29/

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitąmet jo įplaukos bus 203 mln. eurų (7,8 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 2,8 mlrd. eurų. Artimiausius metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

„Augantis PSDF biudžetas leis užtikrinti ne tik jau priimtų sprendimų vykdymą, finansavimo tęstinumą, bet ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimą, jų plėtrą, kas leis didinti ir medikų atlyginimus“, – sako Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie SAM Ekonomikos departamento direktorė.

Ateinančių metų PSDF biudžete numatytos 268,8 mln. eurų (16,1 proc.) didesnės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 79,2 mln. eurų (17,5 proc.) daugiau bus skirta vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai kompensuoti, 16,2 mln. eurų (16,5 proc.) augs finansavimas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 0,6 mln. eurų (3,6 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms, 7 mln. eurų daugiau numatoma skirti privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms, 0,3 mln. eurų (13,4 proc.) „Sodrai“ privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms administruoti.

Pagal siūlomą projektą 2022 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys:

• PSD įmokos, administruojamos „Sodros“ – apie 1,8 mlrd. eurų;
• valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 772 mln. eurų;
• valstybės biudžeto asignavimai – 204 mln. eurų;
• kitos PSDF pajamos – virš 38 mln. eurų.

2022 m. pradžioje PSDF rezervas turėtų siekti 344 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF rezervo pagrindinė dalis 2022 m. pradžioje turėtų sudaryti apie 42 mln. eurų, o likusios PSDF rezervo lėšos – 302 mln. eurų rizikos valdymo dalį.

Ateinančių metų PSDF biudžeto projektas teikiamas svarstyti Vyriausybei.

Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti  papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis. Profesinių sąjungų nariai taip pat turės viena valanda trumpesnę darbo savaitę, o mokama jiems bus kaip už visą darbo laiką. Visa tai įtvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės kartu su penkiomis socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinėmis sąjungomis pasirašytame Susitarime dėl socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo. 

„Nors šios garantijos galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki šio susitarimo pasirašymo, tikimės, kad tai paskatins daugelį darbuotojų, dirbančių socialinių paslaugų įstaigose, apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija.

Šios profesinės sąjungos vienija apie 3 tūkst. darbuotojų 62-ose socialinių paslaugų įstaigose, jiems ir bus taikomos palankesnės darbo sąlygos. 

Papildomos atostogos ir trumpesnis darbo laikas

PAPILDOMOS ATOSTOGOS. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti dar viena papildoma apmokama kasmetinių atostogų diena prie jau turimų, jeigu socialinių paslaugų įstaigoje išdirbo 10 metų ir daugiau. Iki šiol 2 papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis profesinių sąjungų nariai gali pasinaudoti, jeigu socialinių paslaugų įstaigoje išdirbo bent 5 metus. 

TRUMPESNIS DARBAS. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai išsiderėjo 1 valanda trumpesnę darbo laiko normą per savaitę. 

Didesnė minimali mėnesinė alga ir bazinis pareiginės algos dydis

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis, kuris dauginamas iš koeficiento, turėtų siekti 181 eurus, o minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų didėti nuo 642 iki 730 eurų. 

Darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms, pareiginės algos pastovioji dalis didinama, kai didėja minimalieji pareiginės algos koeficientai arba kai šalyje ūgteli minimali mėnesinė alga. Kuomet didėja ir minimalieji pareiginės algos koeficientai, ir minimali mėnesinė alga, darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis didinama pagal darbuotojui palankesnį variantą. 

Šiuo metu socialinių paslaugų srityje dirba daugiau kaip 13 tūkst. darbuotojų, įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose – dar apie 5 tūkst.

Savivaldybių administracijų ministerijai pateiktais duomenimis, vidutinis svertinis šalies biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2021 m. I  ketvirtį siekė 859 eurus, kai 2020 m. I ketvirtį sudarė 782 eurus „į rankas“ (9,8 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį).