Vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, Lietuvos darbo teisėje ir darbo santykiuose stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai šiuos santykius reguliuoti. Būtent šį procesą apibūdina sąvokos socialinė partnerystė ir socialinis dialogas, kurios vartojamos darbdavių ir darbuotojų atstovų derybų ir konsultacijų procesui apibūdinti.

Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Svarbu pastebėti, kad socialiniais partneriais laikomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos, derinančios tarpusavio pozicijas svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais. Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba arba darbuotojų patikėtinis. Darbdaviui socialinėje partnerystėje darbdavio lygmeniu atstovauja juridinio asmens vienasmenis valdymo organas arba jo įgalioti asmenys. Darbdaviams socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu arba nacionaliniu lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos.

Socialinė partnerystė įgyvendinama sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų; informavimo, konsultavimo procedūromis ir valdant darbdavio juridinį asmenį; inicijuojant, vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis. Kolektyvinės derybos – tai būdas darbdaviui ir darbuotojams rasti kompromisinius sprendimus, kuriais abi derybų šalys kažką laimi. Kolektyvinės sutartys svarbus šalių derybų rezultatas, kadangi jose galima sutarti abipusiškai svarbias garantijas, įsipareigojimus ir panašiai, kurie aktualūs ir svarbūs konkrečiai darbovietei, teritorijai, šakai.

Kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos. Kolektyvinės sutartys įstatymu priskirtos Lietuvos darbo teisės šaltiniams. Sudarant kolektyvines sutartis įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi galima nustatyti naujas darbo teisės normas ir (arba) pakeisti jau galiojančias.

Darbo kodekse numatyta skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais; laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytiniu pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Tuo tarpu kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali būti ilgesnis kaip keturiolika kalendorinių dienų; dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, tačiau aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse, šakos kolektyvinėse sutartyse galima susitarti kitaip; nereikalingas darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius, jei toks atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje; darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti arba grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas; dėl darbuotojo kaltės padaryta ir atlygintina turtinė žala darbdaviui negali viršyti jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tiesa, teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Darbdavio arba darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas; darbo užmokesčio sąlygas; darbo ir poilsio laiko sąlygas; darbuotojų saugos ir sveikatos priemones; šalių tarpusavio informavimo sąlygas;  informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų; kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.

Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatoma ir daugiau čia nepaminėtų išimčių ir susitarimų. Šalyje auga suinteresuotumas socialinės partnerystės plėtra ir stiprinimu, nes tai ypač veiksmingas būdas siekiant palaikyti socialinę santarvę, skatinti visuomenės ekonominę bei socialinę pažangą.

 VDI informacija

Pirmadienį įvyko Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT), kurioje yra ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė. Sveikiname!

Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (PSDT) ir toliau vadovaus sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Toks sprendimas buvo priimtas po vakar vykusio balsavimo pirmame naujosios sudėties PSDT posėdyje.

Visoje Europoje prasideda saugių darbo vietų kampanija „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“.

Paskutinę spalio mėnesio savaitę pradedama nauja 2023–2025 m. Europos saugių darbo vietų kampanija „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“. Šią savaitę visoje ES ir už jos ribų vyksta šimtai informuotumo didinimo renginių, kurie sulaukia išskirtinio žiniasklaidos dėmesio.

Kampanijos misija – didinti informuotumą apie darbuotojų saugą ir sveikatą Europoje, o jos skleidžiama žinia aiški – „Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui.“

Kasdienis darbas yra vis labiau skaitmenizuojamas, todėl 2023–2025 m. kampanijos tikslas – skatinti bendradarbiavimą siekiant saugios ir produktyvios skaitmeninės darbo pertvarkos. Skaitmeninės technologijos, kurios vystosi sparčiau nei bet kurios kitos inovacijos mūsų istorijoje, pakeitė mūsų visuomenę ir kasdienį gyvenimą. Darbuotojams ir darbdaviams daugelyje darbo vietų ir visuose sektoriuose skaitmeninės technologijos suteikia daugiau galimybių, tačiau taip pat kelia sudėtingesnių uždavinių ir didesnę riziką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Kampanija siekiama gilinti žinias apie saugų skaitmeninių technologijų naudojimą visuose sektoriuose, skleisti informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos iššūkius, susijusius su darbo skaitmeninimu, informuoti apie kylančią riziką ir galimybes, skatinti rizikos vertinimą ir saugų skaitmeninių technologijų valdymą darbe, skatinti keistis informacija ir gerąja praktika.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), vykdanti EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto funkcijas, pasitelkdama socialinius partnerius ir kitus tarpininkus, aktyviai dalyvauja šioje kampanijoje ir spalio 24 d. Vilniuje rengia konferenciją „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“, skirtą įmonių atstovams.

Europos saugių darbo vietų kampanijos yra didžiausios tokio pobūdžio kampanijos pasaulyje ir kiekviena jų turi aiškiai apibrėžtą temą. Buvusių kampanijų temos įvairios – nuo rizikos vertinimo ir prevencijos skatinimo iki informuotumo apie tvarias darbo sąlygas didinimo ir darbuotojų apsaugos nuo pavojingų medžiagų ar su darbu susijusių kaulų-raumenų sutrikimų. Kampanijose išskirtinis dėmesys skiriamas mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, taip pat siekiama, kad kiekviena kampanija pasiektų tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), koordinuojanti šias kampanijas, įmonėms paruošė daugybę informacinių leidinių, taip pat ji organizuoja arba remia daugybę informuotumo didinimo renginių ir iniciatyvų. Svarbiausieji jų – gerosios praktikos mainų renginiai, saugių darbo vietų gerosios praktikos apdovanojimai, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitė, kampanijos aukščiausiojo lygio susitikimas ir filmo apie saugias darbo vietas apdovanojimas.

Kviečiame visus prisijungti prie saugių darbo vietų kampanijos, nes technologinio tobulėjimo ir skaitmenizavimo kontekste svarbu nepamiršti, kad vis tik pirmenybę reikia teikti darbuotojams ir jų saugumui. Apsilankykite kampanijos tinklapyje https://healthy-workplaces.osha.europa.eu/lt, kur rasite daug naudingos informacijos ir sužinosite, kaip galite dalyvauti kampanijoje.

www.vdi.lt

Konsultuojame: