• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Antradienis, 2020 Geg 19

 Siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui ir racionaliai suvaldyti tiriamųjų srautus savivaldybių mobiliuose punktuose, pirmiausia ir didžiausia apimtimi juose bus tiriami žmonės, kurie jaučia bent vieną iš ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų arba tie, kuriems planuojamos planinės medicininės intervencijos paslaugos. Tuo tarpu prevencinius tyrimus mobiliuose punktuose rekomenduojama planuoti atsakingai, neužimant ėminių paėmimo laikų be realios būtinybės. Naujovės įsigalios nuo gegužės 20 d. 

Sprendimą Dėl ėminių laboratoriniams tyrimams COVID -19 ligai nustatyti paėmimo savivaldybių mobiliuose punktuose rasite čia:

Sprendimą Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo  pakeitimo rasite čia:

                       LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

                                                                 ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2020 M. KOVO 4 D. ĮSAKYMO NR. V-281 „DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ DĖL COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO  PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

                                              2020 m. gegužės 13 d. Nr. V-1140

                                                                Vilnius

 P a k e i č i u  Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos  aprašo patvirtinimo“:

  1. Pakeičiu 13.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„13.1. parengti organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo planą (toliau – Planas), kuris priklausomai nuo epidemiologinės situacijos operatyviai atnaujinamas. Plane detaliai nurodoma:

13.1.1. įvadas, kuriame įvardijama sprendžiama problema;

13.1.2. Plano rengėjai;

13.1.3. įstaigų sąrašas, su kuriomis Planas derintas;

13.1.4. Plano patvirtinimo data;

13.1.5. elektroninė nuoroda į Planą;

13.1.6. sąrašai organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos:

13.1.6.1 COVID-19 sergantiems pacientams; taip pat turi būti nurodyta ASPĮ užpildymo kriterijai, seka, eiliškumas, pacientų srautų perskirstymo kriterijai, seka ir etapai, kaip perskirstomas ir (ar) pritraukiamas iš kitų organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ personalas;

13.1.6.2. pacientams, kuriems diagnozuotos kitos ligos: psichikos ligos, ūminis miokardo infarktas, ūminis galvos smegenų insultas, traumos, sveikatos būklės, kai būtina atlikti chirurgines intervencijas, operacijas, atlikti dializę; asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms, naujagimiams ir kt.;

13.1.6.3. COVID-19 sergantiems pacientams, kuriems diagnozuotos ir kitos ligos: psichikos ligos, ūminis miokardo infarktas, ūminis galvos smegenų insultas, traumos, sveikatos būklės, kai būtina atlikti chirurgines intervencijas, operacijas, atlikti dializę; asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms, naujagimiams ir kt.;

13.1.7. ASPĮ turima infrastruktūra COVID-19 pacientams gydyti ir personalas jai aptarnauti pagal užpildytą Aprašo 1 priede nurodytą lentelę;

13.1.8. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistų ištekliai ir darbo organizavimo tvarka užtikrinant infekcijų kontrolės reikalavimų laikymąsi;

13.1.9. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistų papildomo pasirengimo teikti sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 pacientams poreikis užpildant Aprašo 2 priede nurodytą lentelę;

13.1.10. organizuojančios ASPĮ veikimo teritorijoje esančių ASPĮ personalo aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis apimtys pagal saugumo lygius, nustatytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. V-754 „Dėl asmeninės apsaugos priemonių naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius“;

13.1.11. GMP integravimo tvarka ir konkretūs atvejai, kada GMP perveža pacientus iš vienos ASPĮ į kitą.“

  1. Papildau 131 punktu:

„131. Organizuojanti ASPĮ privalo Aprašo 13.1 papunktyje nurodytą organizuojančios ASPĮ vadovo patvirtintą Planą ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 22 d. atsiųsti Sveikatos apsaugos ministerijai.“

  1. Pakeičiu 14.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„14.3. Pacientai, sergantys lengva COVID-19 forma, gydomi ambulatoriškai. Pacientas, kurį dėl COVID-19 būtina stacionarizuoti, transportuojamas į artimiausią pagrindinę ASPĮ. Jeigu artimiausioje pagrindinėje ASPĮ nėra vietų pacientui stacionarizuoti arba jeigu pacientą iš pagrindinės ASPĮ reikia perkelti toliau gydyti į kitą ASPĮ, pacientas transportuojamas į tą ASPĮ, kurią nurodė organizuojanti ASPĮ. Tais atvejais, kai ASPĮ yra gydomas tik vienas COVID-19 sergantis pacientas, siekiant koncentruoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir racionaliai naudoti išteklius, pacientas gali būti perkeliamas toliau gydyti į kitą organizuojančios ASPĮ nurodytą jos veikimo teritorijoje esančią ASPĮ.“

  1. Papildau 1 priedu (pridedama).
  2. Papildau 2 priedu (pridedama).

 Sveikatos apsaugos ministras  Aurelijus Veryga

SAM niformacija

LSADPS informacija

Pirmadienis, 2020 Geg 18

     VDI parengė rekomendacijas dėl darbo vietų įrengimo ir jų saugumo užtikrinimo, grįžtant dirbti po karantino. Čia keletas patarimų, jei darbo pobūdis reikalauja aptarnauti lankytojus, o visas rekomendacijas rasite www.vdi.lt ir http://tiny.lt/abauzk2.

 

                               Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotrauka.

Penktadienis, 2020 Geg 15

 Papildomai suteikiame  informacijos dėl daug diskusijų sukėlusio sveikatos priežiūros specialistų ciklinio darbo, šiuo metu tai jau tik rekomendacijos.  Primename ir dar kartą persiunčiame deklaraciją čia: , kurios 8 p.  įtvirtina palankias sąlygas darbuotojams, jeigu jie bus privalomai verčiami laikytis ciklinio darbo. "8.  Darbuotojų darbo skirtingose asmens sveikatos priežiūros įstaigose laikinas stabdymas darbuotojų darbą organizuojant taip, kad karantino laikotarpiu kiekvieno darbuotojo, turinčio kontaktą su pacientu, faktinė pilno krūvio darbo vieta būtų tik vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, užtikrinant ne mažesnį iki darbuotojo darbo kiekvienoje darbovietėje gaunamo darbo užmokesčio dydį."

Sprendimas 2020.05.11d. Nr. V-1118 dėl COVID -19 valdymo priemonių Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietomis yra čia:

Sprendimas 2020.05.11d. Nr.V-1120 dėl "Planinių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinio atnaujinimo ir teikimo įstaigoje plano rengimo reikalavimų" pakeitimo yra čia:

 Rekomendacijos darbdaviams, kai medikai dirba keliose gydymo įstaigose:

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad numatytos konkrečios rekomendacijos darbdaviams – gydymo įstaigų vadovams, kaip elgtis karantino metu ir kokius sprendimus inicijuoti, kai medikai dirba keliose gydymo įstaigose. Siūloma, kad tokiais atvejais medikų darbas būtų organizuojamas ciklais arba kitokiu abiejų šalių suderintu darbo grafiku, kuris užtikrintų minimalius darbuotojų tarpusavio, medikų ir pacientų kontaktus.

Pavyzdžiui, medikas dirba visu etatu vienoje įstaigoje, o kita dalimi etato – kitoje. Jei būtų nuspręsta ir abi pusės, t. y. darbdavys ir darbuotojas, sutartų laikytis minėtų rekomendacijų, vadinasi medikas visas šias valandas išdirbtų vienoje įstaigoje, tarkim, per tris savaites, o likusią savaitę – kitoje, kurioje atidirbtų likusias darbo valandas. Tai reiškia, kad vienu metu medikas nepertraukiamai galėtų dirbti vienoje įstaigose, o po to – nepertraukiamai kitoje.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkreipia dėmesį, kad tai yra rekomendacija, o ne prievolė.

„Mūsų tikslas – labai paprastas. Siekiame maksimaliai užkirsti kelią galimai kryžminei taršai tiek tarp gydymo įstaigų, tiek tarp darbuotojų, tiek tarp darbuotojų ir pacientų. Šios rekomendacijos – tarsi kelrodis gydymo įstaigų vadovams, kaip organizuoti įstaigų darbą, siekiant išvengti galimo šio klastingo viruso plitimo“, – sako ministras A. Veryga. 

Teikti tokias rekomendacijas nuspręsta, įvertinus specifinę situaciją Lietuvoje, kai dažnas medikas dirba keliose įstaigose.

„Reikėtų suprasti, jei šių rekomendacijų nebus paisoma ir jei medikas, dirbantis keliose darbovietėse, užsikrėstų koronavirusu, tuomet labai išaugtų infekcijos išplitimo galimybė. O tai reiškia, kad esant reikalui, būtų izoliuoti visi kontaktą turėję kolegos ar net uždaromi gydymo įstaigų skyriai. Beje, panašių atvejų jau yra buvę Lietuvoje, siekiant suvaldyti šio klastingo viruso plitimą, pavyzdžiui, Ukmergėje, Panevėžyje“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, ciklas suprantamas kaip einamojo mėnesio darbo valandų skaičių apimantis darbo epizodas, nepertraukiamai vykstantis vienoje gydymo įstaigoje. 

„Tai reiškia, kad pasirinkus darbo organizavimą tokia tvarka, medikas, tik išdirbęs mėnesio darbo valandų kiekį vienoje įstaigoje, eitų dirbti į kitą įstaigą atidirbti ten privalomo to mėnesio krūvio. Svarbu ir tai, kad darbdaviai, radę galimybę ir suderinę darbo grafiką, užtikrinantį minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą užtikrintų, kad būtų užkirstas kelias galimam viruso plitimui“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė. 

Jos teigimu, darbo ciklas negali būti skaičiuojamas dienai, kai iš ryto dirbi vienoje įstaigoje, o po pietų – kitoje. Siekiant maksimaliai sumažinti kryžminės taršą, reikia susumuoti visas mėnesio valandas ir vieną ciklą atidirbti vienoje įstaigoje, tuomet – dirbti kitoje.

SAM atkreipia dėmesį, kad, žinoma, tai turi būti daroma pagal darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Darbo grafikų derinimo tvarka pagal Šakos kolektyvinę sutartį turi būti derinami su įstaigoje veikiančia Šakos sutartį pasirašiusia profesine sąjunga, jei tokia yra. Svarbu atkreipti dėmesį, jog, nors kiekviena įstaiga yra specifinė, vidiniais teisės aktais numatanti skirtingas darbo laiko režimo sistemas, už infekcijų kontrolės įstaigoje užtikrinimą atsakingas įstaigos vadovas.

LR SAM informacija

LSADPS informacija

 

Ketvirtadienis, 2020 Geg 14

Kadangi kyla daug klausimų dėl priedų mokėjimo, SAM parengė atsakymus į klausimus, dalinamės su  Jumis atsakymais iš SAM puslapio "Su COVID-19 dirbančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimas".

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, TURINČIŲ SUTARTIS SU TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS (TOLIAU – ASPĮ), DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMAS PAGAL ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO  321 STRAIPSNĮ:

  1. Kurie teisės aktai reglamentuoja ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir sąnaudų, susijusių su ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, kompensavimą PSDF lėšomis ASPĮ?
  2. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 321 straipsnis;
  3. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – LRV aprašas);
  4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas);
  5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-281 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
  6. Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 1K-132 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos paraiškos kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas formos ir Teritorinės ligonių kasos suvestinės ataskaitos formos patvirtinimo“.
  7. Kokiais atvejais ASPĮ darbuotojas įgyja teisę į darbo užmokesčio didinimą?

ASPĮ darbuotojas įgyja teisę į darbo užmokesčio didinimą, jei jis karantino metu[1] organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.

Aprašo 2 punkte detalizuota, kad laikoma, kad darbuotojas karantino metu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose,  jei jis dirba ASPĮ ir atitinka bent vieną iš žemiau nurodytuose papunkčiuose  išvardintų sąlygų:

  1. teikė kontaktines (ne nuotoliniu būdu) asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams ir (ar) turėjo sąlytį su žmogaus kūno skysčiais ir (ar) atliko laboratorinius (įskaitant ir patologoanatominius) tyrimus, arba vykdė funkcijas tokio kontakto pavojaus sąlygomis (ASPĮ esančių patalpų, aplinkos daiktų ir paviršių valymas bei dezinfekcija);
  2. organizavo 1 punkte nurodytų paslaugų teikimą ASPĮ ir (ar) atitinkamame regione;
  3. buvo pasitelktas teikti 1-2 punkte nurodytas paslaugas kitose sveikatos priežiūros įstaigose, karščiavimo klinikose, mobiliuose punktuose.

KOMENTARAS:Darbo užmokesčio didinimas skiriamas už laikotarpį nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai ASPĮ darbuotojo atliekamos funkcijos atitinka Įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 2 punkte numatytas sąlygas.

Visų ASPĮ, turinčių sutartis su TLK, išlaidos konkretaus darbuotojo darbo užmokesčio padidinimui kompensuojamos PSDF lėšomis, kai ASPĮ darbuotojo atliekamos funkcijos atitinka Įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 2 punkte numatytas sąlygas.

[1] Laikotarpis nuo 2020 m. kovo 16 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ iki tol, kol Vyriausybės nutarimu karantinas bus atšauktas.

  1. Kas tai yra „darbo užmokesčio didinimas“?

Tai ASPĮ darbuotojo pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimas nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.

KOMENTARAS:   Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalies nuostatas karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos.

Jei nuo karantino metu nuo kovo 16 d. ASPĮ darbuotojams, kurie  organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, jau buvo skirti priedai juos skaičiuojant procentiniu dydžiu nuo darbuotojo pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio, toks darbo užmokesčio didinimas bus laikomas tinkamu[1], jeigu perskaičiuotas dydis atitiks darbo užmokesčio padidinimo dydį pagal Įstatymo 321 straipsnio 1 dalį.

[1] Ir jei ASPĮ darbuotojo atliekamos funkcijos atitinka Įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 2 punkte numatytas sąlygas.

  1. 4. Kaip ASPĮ darbuotojui turi būti nustatomas konkretus darbo užmokesčio padidinimo procentinis dydis 60 – 100 procentų intervale?

 

Jei ASPĮ darbuotojas atitinka šio paaiškinimo 1 punkte nurodytą sąlygą, jam konkretus darbo užmokesčio didinimo dydis 60 – 100 procentų intervale nustatomas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 (toliau – LRV aprašas), II skyriaus nustatyta tvarka:

– konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas ASPĮ vadovo (jei darbuotojas yra ASPĮ vadovas – jam darbo užmokestį nustatančio subjekto) sprendimu įvertinant ASPĮ darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą pagal LRV aprašo 4-6 punktuose nurodytus kriterijus (toliau – dydžio nustatymo kriterijai):

  1. Vertinant paslaugos teikimo metu atliekamų funkcijų pobūdį atsižvelgiama į tai:

1.1. ar  paslaugos teikimo metu darbuotojo patiriamas tiesioginis kontaktas su pacientu,  kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio;  

1.2. ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, atlieka invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą;

1.3. ar darbuotojas atlieka autopsiją mirusiam asmeniui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga;

1.4. ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, naudoja specialias ypač pavojingos užkrečiamosios ligos diagnostikos ir gydymo medicinos priemones (prietaisus);

1.5. ar darbuotojo paslaugos teikimo metu generuojami aerozoliai, ar darbuotojas patiria ilgalaikę ekspoziciją su aerozoliais, ar yra sąlyčio su kitais biologiniais paciento skysčiais rizika.

  1. Vertinant darbuotojo veiksmų, atliekamų teikiant paslaugas, sudėtingumą, atsakomybę ir veiklos mastą, atsižvelgiama į tai:

2.1. ar darbuotojas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos padarinių šalinimą organizuoja nacionaliniu ar regioniniu mastu;

2.2. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos apaugos ministro paskirtose pagrindinėse ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų  gydymo paslaugas teikiančiose ir (ar) ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų  gydymo paslaugų teikimą organizuojančiose sveikatos priežiūros įstaigose;

2.3. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos priežiūros įstaigos infekcinių ligų, intensyvios terapijos ir reanimacijos, priėmimo-skubios pagalbos padaliniuose, kituose užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės padaliniuose;

2.4. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas greitosios medicinos pagalbos komandos ar kitoje sveikatos apsaugos ministro nustatyto specialaus su pacientais, kuriems įtariama ypač pavojinga užkrečiamoji liga, dirbančio sveikatos priežiūros įstaigų padalinio (mobiliojo punkto, karščiavimo klinikos ir kt.) komandos sudėtyje;

2.5. ar darbuotojas teikdamas paslaugas ima tepinėlius ypač pavojingos užkrečiamosios ligos diagnostikai;

2.6. ar darbuotojas tvarko mirusiųjų nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos palaikus;

2.7. ar laboratorijos darbuotojas dirba su pacientų, sergančių ypač pavojinga užkrečiamąja liga,  ėminiais laboratorijoje;

2.8. ar darbuotojas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos padariniams šalinti yra pasitelktas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą (kitą tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos padalinį).    

  1. Vertinant darbuotojo darbo krūvį atsižvelgiama į tai:

3.1. ar yra padidėjęs darbuotojo darbų mastas, atliekant darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

3.2. ar darbuotojas pavaduoja kitus darbuotojus, kai raštu pavedama laikinai atlikti kitų darbuotojų funkcijas jų laikinojo nedarbingumo ar tikslinių atostogų metu, taip pat esant laisvai darbuotojo pareigybei, kol bus paskirtas darbuotojas;

3.3. ar darbuotojas vykdo jo pareigybės aprašyme ar veiklos vertinimo išvadoje nenustatytas ir vadovybės raštu suformuluotas su paslaugų teikimu susijusias papildomas pareigas ar užduotis.

– konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas įvertinant ASPĮ darbuotojo darbą karantino metu pagal kiekvieną iš aukščiau paminėtų kriterijų (jų visumą).

KOMENTARAS:   Jei ASPĮ darbuotojas atitinka šio paaiškinimo 1 punkte nurodytą sąlygą, bet neatitinka (ar atitinka tik kelis iš didžio nustatymo kriterijų 1-3 punkto papunkčių, jam rekomenduojama skirti minimalų darbo užmokesčio didinimo procentinį dydį (60 procentų), esant darbuotojo atitikčiai daugiau dydžio nustatymo kriterijų 1-3 punkto papunkčių, darbo užmokesčio didinimo procentinis dydis turėtų būti atitinkamai didesnis. Labai svarbu paminėti tai, kad ASPĮ savo veiklos pobūdžiu nėra vienodos, todėl turi būti vertinami ASPĮ darbuotojo „nuopelnai“ kiekvienos ASPĮ kontekste.

  1. Už kurį laikotarpį PSDF lėšomis gali būti kompensuojamos ASPĮ patirtos išlaidos ASPĮ darbuotų darbo užmokesčiui didinti?

Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos (nuo 2020 m. kovo 15 d.) iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos.

KOMENTARAS:         Jei už darbą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki kovo 31 d. ASPĮ darbuotojui, vadovaujantis Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo paskirtas ir išmokėtas pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedas, ASPĮ šią sumą įskaičiuoja į, vadovaujantis Įstatymo 321 straipsniu, ASPĮ darbuotojui nustatytas darbo užmokesčio didinimo sąnaudas.

  1. Kaip ASPĮ apmokamos sąnaudos, patirtos dėl ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio didinimo? Reglamentuoja Aprašas:

ASPĮ, kurioje dirbo šio paaiškinimo 1 punkte nurodytas sąlygas atitinkantis darbuotojas, iki einamojo mėnesio pabaigos TLK, kurios veiklos zonoje yra ASPĮ buveinė, pateikia prašymą kompensuoti praėjusio kalendorinio mėnesio sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui PSDF lėšomis (toliau – prašymas),  laisvos formos rašytinį įstaigos vadovo pagrindimą apie darbuotojų veiklos  atitiktį Aprašo 2.1-2.3 papunkčiuose nurodytoms sąlygoms ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus įsakymu nustatytos formos lėšų paraišką[1].

– TLK per 3 darbo dienas nuo prašymo ir lėšų paraiškos gavimo dienos, patikrina, ar lėšų paraiška ir joje nurodytos pateiktos kompensuoti sąnaudos darbo užmokesčiui atitinka Aprašo 2–3 punktuose nurodytus reikalavimus. TLK, nustačiusi, kad pateiktos kompensuoti sąnaudos darbo užmokesčiui neatitinka Aprašo 2–3 punktų nuostatų, prašymą ir lėšų paraišką nedelsiant (ne vėliau nei per 2 darbo dienas nuo neatitikimo nustatymo dienos) grąžina ASPĮ. ASPĮ patikslintus prašymą ir lėšų paraišką pateikia TLK ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos grąžinimo ASPĮ dienos.

– TLK, vadovaudamasi VLK direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-298 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paraiškų formų patvirtinimo“, per 2 darbo dienas nuo ASPĮ prašymo ir lėšų paraiškos patikrinimo dienos kreipiasi į VLK dėl lėšų pervedimo, pateikdama suminę ASPĮ lėšų paraišką ir užpildytą VLK direktoriaus įsakymu nustatytos formos suvestinę ataskaitą, parengtą patikrintų ir priimtų ASPĮ prašymų ir lėšų paraiškų pagrindu.

– VLK ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo teisės aktų, kuriais skiriamos PSDF lėšos sąnaudoms darbo užmokesčiui kompensuoti priėmimo dienos, perveda lėšas TLK, o šios ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo lėšų gavimo – ASPĮ.

– Sąnaudos darbo užmokesčiui kompensuojamos pagal PSDF biudžeto išlaidų straipsnį „05 22  asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms darbuotojams (padidintam darbo užmokesčiui ir nuo jo mokamiems darbdavio mokesčiams), organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kompensuoti“.

[1] Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 1K-132 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos paraiškos kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas formos ir Teritorinės ligonių kasos suvestinės ataskaitos formos patvirtinimo“.

  1. Ar ASPĮ, teikdama dokumentus dėl sąnaudų kompensavimo, TLK turi pateikti ir įsakymų, kuriais darbuotojams padidintas pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientas arba mėnesinė alga, kopijas?

 

Ne, neturi. Kokius dokumentus ASPĮ turi pateikti TLK – žiūrėti paaiškinimo 6 punkte.

  1. Kas gali konsultuoti dėl to, ar darbuotojas gali būti laikomas teikiančiu sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose?

Kilus klausimų, ar darbuotojas gali būti laikomas teikiančiu paslaugas darbuotoju,  rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

LR SAM informacija

LSADPS informacija

Į viršų