• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Pirmadienis, 2019 spalio 14

Šiandien, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje vyksta EPSU - Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo Valdybos posėdis. Posėdį surengė ir veda mūsų LSADPS jaunimo atstovė LPSK " Jaunimas" narė, EPSU jaunimo Valdybos narė Alina Tankeliun. Susirinkusius dalyvius pasveikino LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
EPSU Valdybos Darbotvarkės pagrindiniai klausimai, tai tolimesnė EPSU jaunimo veikla ir uždaviniai, postų Europiniuose PSI ir ETUC pasiskirstymas komitetuose, tyrimo, atlikto apie jaunimo veiklą profesinėse sąjungose ir visuomenėje aptarimas, bei kiti aktualūs klausimai.  

                 

                                                                                                                                                                           

Penktadienis, 2019 spalio 11

Vyriausybė pritarė 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo ataskaitai, kuri bus teikiama Seimui. Pernai PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tai ne tik užtikrino nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis, bet ir sudarė galimybę padidinti gydymo paslaugų įkainius, kas leido kelti atlyginimus medikams, apmokėti naujas, iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas, kompensuoti daugiau būtinų vaistų ligoniams.

Pernai didžioji PSDF biudžeto lėšų dalis atiteko sveikatos priežiūros paslaugoms – apie 1,2 mlrd. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleista beveik 311 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – daugiau nei 54 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – 11,8 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 97,7 mln. eurų.

Pernai nuo gegužės 1-osios buvo perskaičiuotos ir patvirtintos naujos sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSDF lėšomis, bazinės kainos. Jos buvo didintos diferencijuotai, tačiau ne mažiau kaip 10 procentų. Tam iš viso skirta papildomai skirta 99,5 mln. eurų iš PSDF. Gydymo įstaigų uždirbtos papildomos lėšos buvo nukreiptos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokesčiui didinti. Vidutiniškai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimai (bruto) pernai gegužės–gruodžio mėn., palyginti su 2017 m. liepos mėn.–2018 m. balandžio mėn., padidėjo 159 eurais (18 proc.). Statistika rodo, kad praėjusių metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 1873, slaugytojų – 958 eurus.

2018 m. ir toliau buvo didinama pirminės sveikatos priežiūros finansavimas, prioritetą teikiant naujoms paslaugoms, už kurias mokamas skatinamasis priedas, bei geriems darbo rezultatams. Atsižvelgiant į apsilankymų pas gydytoją dažnį ir sergamumą lėtinėmis ligomis, buvo patvirtintos naujos gyventojų amžiaus grupės ir perskaičiuotos kiekvienos amžiaus grupės asmenų metinės bazinės kainos.

Praėjusiais metais brangiai kainuojančios stacionarinės paslaugos buvo keičiamos dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir atitinkamomis ambulatorinėmis paslaugomis, nebloginant šių paslaugų kokybės ir saugumo. 2018 m. ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo ir priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų buvo suteikta 2,6 karto daugiau nei stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų.

Pernai iš viso buvo suteiktos apie 1,43 mln. ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo ir priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugos (kartu) bei apie 549 tūkst. stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų.

2018 m. buvo pradėti kompensuoti nauji 42 bendrinių pavadinimų vaistai, skirti moterų ir vyrų nevaisingumui, bronchektazėms, lėtiniam virusiniam C hepatitui, onkologinėms ligoms, antrojo tipo cukriniam diabetui gydyti.

Pernai mažėjo ir pacientų mokamų priemokų už kompensuojamuosius vaistus dalis, palyginti su bendra kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidų suma. 2018 m. ši dalis sudarė 14,4 proc., tai yra sumažėjo 4,7 proc. (2017 m. ši dalis sudarė 19,1 proc.). Vidutinė vienam receptui tenkanti priemoka sumažėjo nuo 4,99 euro (2017 m.) iki 3,90 euro (2018 m.), t. y. per metus vidutinė priemoka sumažėjo apie 22 proc.

Praėjusiais metais kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,17 mln. pacientų, t. y. apie 41,9 proc. visų Lietuvos gyventojų. Dėl senstančios populiacijos ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto kompensuojamųjų vaistų skiriama vis daugiau, jų vartojimas didėja.

 Valstybinės ligonių kasos informacija

Trečiadienis, 2019 spalio 09

 NUOŠIRDŪS SVEIKINIMAI VISIEMS IR AČIŪ UŽ JŪSŲ DARBĄ ! 

                lrytas.lt nuotrauka.                          

 

Antradienis, 2019 spalio 08

Vis labiau populiarėjant darbo ir studijų derinimui, VDI atkreipia dėmesį į tai, ką darbuotojas ir darbdavys turėtų žinoti apie mokymosi atostogas.

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotrauka.
VDI informacija
Pirmadienis, 2019 spalio 07

Spalio 7-oji pasaulyje minima kaip diena už orų darbą. Nors vienas iš esminių oraus darbo elementų – teisingas darbo užmokestis, tačiau šiemet šią dieną Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nori kalbėti apie kitą labai svarbų aspektą – emocinį klimatą darbe.

„Gyvename bendruomenėje, kurioje norime jaustis gerai, o svarbi harmoningo gyvenimo prielaida – darbe laimingas žmogus. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad tik 15 proc. žmonių Lietuvoje yra įsitraukę į darbą, vadinasi, didžioji dauguma žmonių yra nelaimingi darbe“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Psichologo Andriaus Kalugino teigimu, emocinį klimatą „teršia“ tvyranti darbe įtampa. Ją dažniausiai lemia šie faktoriai: vidiniai nesutarimai su vadovais ir tarp kolegų, profesinis emocinis perdegimas, mobingas darbe (nepagrįstą asmens kritika, jo darbo nuvertinimas, apkalbos, šmeižtas, patyčios, ignoravimas, darbinės informacijos slėpimas, įžeidimai, kenksmingas darbo sąlyga), priekabiavimas, nepagarba, išnaudojimas, per didelis darbo krūvis, prastos darbo sąlygos ir kt.

Su darbu susijęs stresas žaloja ne tik žmonių, bet ir organizacijų ir net nacionalinės ekonomikos sveikatą. Sergamumas depresija Lietuvoje per 2016-2017 metus išaugo beveik 30 proc. Šalyje kasmet nusižudo apie 900 žmonių!

36 proc. Lietuvos gyventojų laiko stresą pagrindiniu sveikatos būklės rizikos veiksniu, kylančiu darbe. Lietuvoje 94 proc. darbuotojų jaučia įtampą savo vadovų atžvilgiu, o 35,5 proc. ši įtampa ypač didelė. 45 proc. darbuotojų nesijaučia saugūs dėl darbo vietos išsaugojimo ateityje.

Didelėje dalyje viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų vyrauja neigiamas mikroklimatas. Lietuvoje 56 proc. įmonių yra tradicinės, vertikalios-funkcinės struktūros. Jų vadovai priima sprendimus konsultuodamiesi su funkciniais vadovais, o nurodymai ir atskaitomybė veikia vertikaliu, linijiniu principu. 27 proc. darbuotojų dirba veiklos srityse, kuriose mikroklimatas vertinamas prastai. Tai – transporto (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 11,4 proc. visų dirbančiųjų), statybų (10 proc.), viešbučių ir restoranų (4,4 proc.), švietimo (0,4 proc.), poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos (0,4 proc.) sektoriai.

Anot emocinio klimato specialisto Andriaus Kalugino, darbovietėje vyraujantis mikroklimatas stipriai veikia dirbančiųjų emocinę savijautą, psichikos sveikatos būklę, lemdamas jų nuotaikas, emocinį pasitenkinimą ar nepasitenkinimą esama situacija, tarpusavio santykius, pasitikėjimą bendradarbiais, užtikrintumo karjera ir gyvenimo gerove jausmą.

LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, labai svarbu keisti vidinę organizacinę įmonių ir įstaigų struktūrą ir kultūrą: įvesti daugiau demokratijos, sudaryti darbuotojams galimybę dalyvauti priimant jiems įtakos turinčius sprendimus, būtina užkirsti kelią psichologiniam ir fiziniam smurtui darbe. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į darbo krūvį, teisingą darbo užmokestį, darbo sąlygas ir garantijas.

Visa tai padaryti yra daug paprasčiau, jei darbuotojai yra susibūrę į profesines sąjungas.

 LPSK informacija

Į viršų