Seimo narės Jurgitos Sejonienės pranešimas: „Laikinasis įstatymas dėl medicinos darbuotojų atsakomybės apsaugos parengtas atidžiai laikantis interesų pusiausvyros“

2021 m. kovo 1 d. pranešimas žiniasklaidai

 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė teigia, kad galiojantys teisės aktai COVID-19 pandemijos kontekste reikalauja iš gydytojų veikti nepaprastosios situacijos režimu, kuris pasižymi itin aukšta įtampa ir nežinomybe, siekiant išgelbėti kuo daugiau žmonių gyvybių, tačiau numato standartinėms situacijoms pritaikytą gydytojų atsakomybę.

Parlamentarės iniciatyva parengtas ir užregistruotas Asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybės apsaugos dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną laikinojo įstatymo projektas siūlo išplėtotą reglamentavimą, susijusį su sveikatos darbuotojų apsauga nuo atsakomybės už veiksmus nepaprastųjų situacijų sąlygomis, klinikinio neatsargumo atvejais, taip pat atvejais, kuomet neįmanoma apsaugoti įstatymo saugomų interesų ar teisių, nepažeidus kitų įstatymo saugomų interesų ar teisių, apriboti baustinus atvejus iki išskirtinių, ypatingo rimtumo atvejų. Tokiu būdu siekiama apsaugoti medicinos darbuotojus nuo teisinių procesų, kurie, esant dabartiniam reglamentavimui, galėtų būti pradėti ir nesant būtinam pagrindui, veiksmingai užtikrinant veikiančių specialistų apsaugą jiems vykdant rizikingas profesines pareigas nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Noriu atkreipti visų susirūpinusių šiuo klausimu dėmesį, kad priimtas Laikinasis įstatymas dėl atsakomybės apsaugos esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai ir (ar) karantinui dėl COVID-19 visiškai nepaneigtų galimybės individualiu atveju įvertinti itin didelę žalą sukėlusius asmens veiksmus ar paneigia asmens teisę kreiptis į teismą.“ Įstatymo projektas parengtas atidžiai laikantis interesų pusiausvyros, jo taikymas neapima tų atvejų, kurie galimai suformuotų aplaidų požiūrį į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ar sukurtų visiško nebaudžiamumo kontekstą, kadangi absoliučiai neapriboja baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimų žmogaus gyvybei bei sveikatai COVID-19 pandemijos kontekste.

Priėmus Laikinąjį įstatymą ir paaiškėjus aplinkybėms, kurios daro baudžiamąjį procesą negalimą, nebūtų užkirstas kelias nukentėjusiajam reikalauti žalos atlyginimo, pasinaudojant Lietuvoje įstatymu įtvirtintu atsakomybės be katės modeliu. Tai gerokai paprastesnis kelias ginti paciento interesus. Kreipimosi, žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai yra daug paprastesni, nereikalaujantys specialių teisinių žinių, abejoms šalims itin sunkaus ir brangiai kainuojančio proceso, kurio tikslas – įrodyti, kad sveikatai padaryta žala yra dėl konkrečių gydytojų kaltų veiksmų.

 Šiuo metu kyla reali grėsmė asmens sveikatos priežiūros specialistams būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, įtraukiant juos į tęstinius, ilgus procesus, kurie pareikalauja daug papildomų dvasinių ir materialinių pastangų, apribojant galimybes toliau dalyvauti COVID-19 sukeltos ekstremalios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime, provokuoja specialistus vengti teikti būtinąją pagalbą, nesusijusią su jų tiesioginėmis darbo funkcijomis, kur dažnai yra gyvybiškai būtina siekiant paciento apsaugos nuo gręsiančių itin skaudžių padarinių.

Tokios atsakomybės ribojimų iniciatyvos skirtingomis apimtimis yra svarstomos/priimtos įvairiose Europos Sąjungos ir užsienio valstybėse: Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvos Respublikos Seimo narė

Jurgita Sejonienė