Ar galima nustatyti išbandymo terminą darbuotojui, perkėlus jį į kitas pareigas? O sudarius susitarimą dėl papildomo darbo? Šie ir kiti klausimai apie išbandymo laikotarpį dažnai kyla daugeliui darbuotojų. Taigi ką reikia žinoti apie šį – išbandymo – terminą ir kokios darbuotojo teisės?

Susitarimą dėl išbandymo reglamentuoja Darbo kodekso 36 straipsnis. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys – darbdavys ir darbuotojas – gali sulygti dėl išbandymo.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui, vadinasi – trumpesnis negu trys mėnesiai.

„Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai netenkina, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos“, – bene svarbiausią išbandymo laikotarpio „taisyklę“ primena I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Visgi ne viskas – tik darbdavių rankose. Teisę nutraukti darbo sutartį šiuo laikotarpiu turi ir darbuotojas. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos, darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. „Tiesa, šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė ir primena, kad pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Vyriausioji darbo inspektorė pažymi, kad dėl išbandymo laikotarpio sulygstama abiejų šalių naudai, todėl terminų skaičiavimas, tiek darbo sutartį išbandymo laikotarpiu nutraukiant darbdaviui, tiek – darbuotojui, turėtų būti taikomas vienodai, t. y. jie abu – darbuotojas ir darbdavys – turi teisę iki išbandymo termino pabaigos pateikti pareiškimą raštu dėl darbo sutarties nutraukimo. Tiesa, darbdavys gali priimti sprendimą ir pateikti įspėjimą, o apskritai toks darbuotojo prašymas ar darbdavio sprendimas gali būti įteiktas ir paskutinę išbandymo termino dieną.

Ko dažnai nežino darbuotojas? Kad išbandymo terminas gali būti numatytas tik naujai priimtiems darbuotojams. Tai reiškia, kad darbuotojo darbo santykiai tęsiasi nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o ne nuo darbo sutarties pakeitimų, vadinasi, pasikeitus darbo sutarties rūšiai, pavyzdžiui, terminuotai sutarčiai tapus neterminuota, susitariant dėl papildomo darbo ar perkeliant darbuotoją į kitas pareigas, negali būti taikomas Darbo kodekso 36 straipsnyje numatytas išbandymo terminas.

Balandžio 16 d. įvyko eilinis nuotolinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jame patvirtinti tie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti Darbo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pakeitimai, kuriems Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos pritarė profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. Dėl kitų pataisų bus toliau deramasi dvišaliu formatu.

Daugiausiai diskusijų posėdyje sukėlė Seimo nario Viliaus Semeškos inicijuotas Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektas, dėl kurio Trišalės tarybos išvados paprašė Seimas.

Prisidengiant tuo, kad neva įstatymo projektu siekiama didinti profesinių sąjungų pasitikėjimą visuomenėje, projektu siūloma išplėsti profesinių sąjungų prievoles: įtvirtinti profesinių sąjungų valdymo organų atsakomybę teikiant metines veiklos ataskaitas ir metinius finansinius ataskaitų rinkinius, tame tarpe ir informaciją apie gautą finansinę ir nefinansinę paramą ir jos panaudojimą.

Pats įstatymo projekto iniciatorius V. Semeška, nors ir kelis kartus kviestas, posėdyje nepasirodė teisindamasis dideliu užimtumu.

Posėdyje pristatytas Vyriausybės išvados (jos taip pat paprašė Seimas) projektas, kuriame sakoma, jog Vyriausybė pritaria iškeltam tikslui, tačiau nepritaria teisinio reguliavimo priemonėms. Kaip ir Seimo Teisės departamentas Vyriausybė įžvelgia, jog įstatymo projekto nuostatos galimai pažeidžia Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ bei Lietuvos Konstituciją (50 str., 1 d.). Įstatymo projekto nuostatos kelia rimtą pavojų, kad bus apribota profesinių sąjungų laisvė veikti.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė ironizavo dėl susidariusios keistos situacijos, kai Seimo narys sakosi darąs gerą darbą profesinėms sąjungoms, bet su jomis net nepasitaria, kas iš tiesų būtų geriau. Jos teigimu, pristatant projektą Seime buvo kalbama apie skaidrumą, pagalbą pritraukiant naujų narių, kad profsąjungos neva vienintelės neteikia projekte minimų ataskaitų. „O tiesa yra ta, kad įsigaliojus minimam įstatymui profesinės sąjungos būtų vienintelės, kurioms būtų taikomi tokie detalūs reikalavimai ataskaitoms, – posėdyje kalbėjo LPSK vadovė. – Jeigu jau dedame ant stalo skaidrumo kortą, ar neturėtų būti ta korta taikoma visiems – ir asociacijoms, ir NVO, toms pačioms politinėms partijoms?“

Anot jos, šiandien yra ta diena, kai turime apsispręsti, ar Lietuva yra ES šalis, kuri gerbia tarptautinę teisę, ar priimam teisės aktus neatsižvelgiant į nieką ir net nepasitarus su tomis organizacijomis, kurioms tiesiogiai bus taikomas vienas ar kitas projektas.  I. Ruginienės teigimu, profesinės sąjungos turi specialų statusą, nes atlieka specialią funkciją – darbuotojų vardu derasi su daug galingesne šalimi – darbdaviu. Priėmus projektą nebus įgyvendintas deklaravimas dėl profesinių sąjungų stiprinimo ir socialinio dialogo skatinimo, o įvyks priešingai: galimybė tretiesiems asmenims susipažinti su profsąjungos finansine veikla tik susilpnins profsąjungų galią derybose.

Profsąjungų vardu LPSK pirmininkė kvietė Trišalę tarybą nepritarti projektui visa apimtimi ir tartis visiems kartu, kaip stiprinti socialinį dialogą bei didinti skaidrumą. I. Ruginienė taip pat informavo, kad LPSK su skundu kreipėsi į TDO, kad ši įvertintų įstatymo projektą.

Trišalė taryba nepritarė Seimo nario V. Semeškos inicijuotam Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektui, nors skaidrumo tikslui ir pritaria. Nuspręsta, kad gavus TDO išvadą dėl minimo projekto profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai tarsis dėl vienodų skaidrumo reikalavimų.

Kitas Lietuvos trišalės tarybos posėdis numatytas gegužės 28 d.

LPSK informacija