Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 str. 1 d.). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.) ir apie darbo sutarties sudarymą bei darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str. 2 d.). Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti (DK 42 str. 3 d.). Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 str. 4 d.).

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad DGK pasitaiko ginčų, kuriuose darbuotojai prašo pripažinti darbo santykių buvimo faktą, t. y. kad šalis siejo darbo santykiai, bei priteisti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

„Darbuotojas neturėtų pradėti dirbti tol, kol neturi pasirašytos darbo sutarties, o darbuotojui pasirašius darbo sutartį ir darbdaviui pranešus „Sodrai“ apie darbuotojo įdarbinimą, darbuotojas gali pradėti dirbti tik kitą darbo dieną“, – akcentuoja I. Janukevičienė. Specialistė taip pat pažymi, kad pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį tenka darbdaviui, taigi, neįvykdžius pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų arba prieštaringai tvarkant su darbo teisiniais santykiais susijusius dokumentus, darbdaviui tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (LAT 2023-07-13 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-212-684/2023). 

Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad DGK ir teismų sprendimai dažnu atveju sutampa. Paminėtina Vilniaus apygardos teismo 2023-11-07 nutartis (civ. b. Nr. e2A-2263-1097/2023), kurioje teismas, kaip ir DGK, pripažino darbo santykių buvimo faktą ir priteisė darbuotojui su darbo santykiais susijusias išmokas.

VDI primena, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį į situacijas, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusio išmokos. „Tokiais atvejais, – pabrėžia skyriaus vedėja, – kartu su minėtomis išmokomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. – Šiuo metu patvirtintas delspinigių dydis yra  0,1 procento, na, o jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai darbo užmokestis ar kitos išmokos turėjo būti sumokėtos.“

Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad darbo sutarčiai pasibaigus visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

„Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“, – darbuotojo teisę į netesybas akcentuoja vyriausioji darbo inspektorė. – Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Tiesa, jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.“

Darbo teisės skyriaus vedėja pabrėžia, kad jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis, mėnesinė alga, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nutraukus darbo sutartį pagal 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Akcentuotina, kad dėl viso ar ne viso neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

VDI informacija